2025 m. balandžio 30 d. Tauragės regioninis STEAM atviros prieigos centras organizavo konferenciją „Tvarumo kodas: mokslas, technologijos ir mūsų ateitis“, subūrusi net 100 dalyvių – 8–10 klasių moksleivius iš Tauragės regiono mokyklų: Tauragės „Šaltinio“, „Aušros“, Tarailių progimnazijų, Jovarų pagrindinės mokyklos, „Versmės“ ir Žygaičių gimnazijų, Tauragės profesinio rengimo centro bei Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos.

Šios konferencijos tikslas – skatinti mokinių sąmoningumą apie tvarumą, ekologiją ir plastiko poveikį aplinkai bei žmogui, suteikiant moksliškai pagrįstų žinių bei praktinių įgūdžių, padedančių kasdienybėje priimti tvaresnius sprendimus.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė Tauragės rajono savivaldybės vicemeras Romualdas Vaitkus.

Teorinėje dalyje: žvilgsnis į tekstilės poveikį aplinkai.

Prof. dr. Virginija Daukantienė (KTU) pristatė aktualų pranešimą „Mikroplastikų (mikropluoštų) išsiskyrimo iš tekstilės priežastys, tyrimo metodai ir keliamos problemos“, kuris buvo apie mikroplastikus tekstilėje – iš kur jie atsiranda (fliso detalės, padangų likučiai, šveitiklis su mikrogranulėmis, plastikinės plėvelės fragmentai). Buvo pabrėžtas problemos aktualumas – 1) didėja informuotumas apie mikroplastiko buvimą mūsų jūrose, sausumoje ir ore bei apie jo neigiamą poveikį ekosistemoms, gyvūnams ir žmonėms; 2) mokroplastikas gali patekti tiesiai į aplinką arba atsirasti irstant didesniems plastiko gabalams; 3) vienas iš pripažintų mikroplastiko šaltinių aplinkoje yra tekstilės gaminių, pagamintų iš sintetinių pluoštų (plastiko), dėvėjimas ir skalbimas. Skalbimo metu kasmet į vandenis patenka apie 13 000 tonų tekstilės mikropluošto, o tai sudaro 8 proc. visų į vandenį patenkančių mikroplastikų. Pagrindinės tekstilės mikroplastikų keliamos problemos – aplinkos tarša, biologinės įvairovės nykimas, klimato kaita.

Doc. Vaida Jonaitienė (KTU) savo pranešime „Ar mada gali būti tvari?“ atskleidė įdomių faktų apie tekstilės pramonės poveikį aplinkai. Ji akcentavo, kad mišraus pluošto drabužius sunku perdirbti, o Lietuvoje tekstilės perdirbimu užsiima vos viena įmonė – Šiauliuose. Patiko išsakyta mintis: „80 proc. laiko dėvime tik 20 proc. turimų drabužių“, o mados tvarumo principai turėtų būti grindžiami pagarba aplinkai, kokybe, ilgaamžiškumu bei naujais verslo modeliais.

Gamtamokslinėje laboratorijoje vyko kūryba iš polimerų. Praktinės veiklos „Eksperimentuok. Nešiok. Suprask“ metu mokiniai mokėsi šaltojo porceliano technikos. Naudodami polimerines medžiagas, tokias kaip klijus, krakmolą, natrio alginatą, moksleiviai gamino plastišką masę, iš kurios lipdė žiedlapius ir kūrė unikalaus grožio rožės žiedą. Tai buvo puiki proga ne tik mokytis, bet ir kūrybiškai pritaikyti medžiagų mokslo žinias.

Tvaraus vystymosi, žaliosios ir alternatyviosios energetikos laboratorijoje – „Mikroplastiko kelionė“. Šioje veikloje, kurią vedė UAB TRATC atstovės, dalyviai išgirdo, kad plastiko randama visur – ore, dirvožemyje, vandenyje, net žmogaus organizme. Pranešėjos pabrėžė būtinybę mažinti plastiko vartojimą, auginti sąmoningumą ir keisti vartojimo įpročius. Šokiruojantis faktas – plastikiniai maišeliai gali neirti iki 10 000 metų, o mikroplastiko kiekis nuolat auga, daro žalą ekosistemoms bei žmonių sveikatai.

Mechatronikos laboratorijoje pasaka „susitiko“ su technologijomis. Animacijos dirbtuvėse „3D pasaka“, kurias vedė Kauno MTKC metodininkė Dalia Narkevičiūtė, moksleiviai kūrė pasakas pasitelkdami šiuolaikines technologijas. Naudojant „stop-motion“ animacijos, mokiniai kūrė siužetus, piešė scenas, konstravo veikėjus ir galiausiai – sukūrė mikrofilmus, kuriuose gėris nugali blogį. Šis užsiėmimas skatino ne tik kūrybiškumą, bet ir padėjo suprasti gamtosaugos problemas per pasakų prizmę.

Didžiulę padėką tariame konferencijos rėmėjams, kurie pasirūpino jaukiomis užkandžių pertraukėlėmis: UAB „Šaukštelis“, UAB „Sigitos kepiniai“, UAB „Jadvygos kepiniai“, Vytauto Juškio įmonė „Skruzdėlė“. Jų parama padėjo sukurti sklandžią, draugišką ir įkvepiančią konferencijos atmosferą. Taip pat dėkojame Kauno kolegijos Tauragės skyriui už suteiktas regioninei konferencijai patalpas.

Konferencija „Tvarumo kodas: mokslas, technologijos ir mūsų ateitis“ tapo ne tik žinių šaltiniu, bet ir įkvėpimo vieta jaunimui, kuris rūpinasi savo ir planetos ateitimi. Moksleiviai „išsinešė“ ne tik teorines žinias apie tvarumą, bet ir praktiškai išbandė, kaip jų sprendimai gali keisti pasaulį – nuo rožių žiedų iš polimerų iki mikrofilmų apie gamtos išsaugojimą. Ši diena dar kartą parodė, kad kiekvienas žingsnis link tvarumo – svarbus.