Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas atliekamas vadovaujantis tvarkos aprašu „Dėl mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo“ (2024 m. rugpjūčio 30 d. Nr. V-928)
Mokinio Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas atliekamas Tarnybos, kai į ją kreipiasi Mokykla, tėvai (globėjai, rūpintojai), pilnametis mokinys.

Specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimui būtina išankstinė registracija:
tel. +370 698 05630 arba +370 669 00365

Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas

Kreipiantis pateikia:

  1. vaiko asmens dokumento kopiją;
  2. prašymą;
  3. Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos (1 priedas) kopiją;
    Priedą galima: peržiūrėti (atsisiųsti pildymui)
  4. Komisijos posėdžio išrašą apie Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą ar neatliktą vertinimą (kai kreipiasi tėvai (globėjai, rūpintojai), pilnametis mokinys, neturėdami Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos);
  5. mokinio individualaus ugdymo planą, mokinio rašto darbus;
  6. pagal poreikį Tarnybos prašomą papildomą informaciją.

Vaiko, neugdomo mokykloje, specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimas

Tėvai (globėjai, rūpintojai), kuriems kyla vaiko ugdymo sunkumų (kalbos, bendravimo, elgesio ir kitų) namuose, gali kreiptis į Tarnybą, kurios veiklos teritorijoje yra Mokykla, pateikdami:

  1. vaiko asmens dokumento kopiją;
  2. prašymą;
  3. vaiko piešinius ar kitokius darbus;
  4. vaiko sveikatos būklės vertinimo dokumentų kopijas;
  5. individualų ankstyvosios reabilitacijos planą (jeigu toks yra sudarytas ir vykdomas), sudarytą vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugas teikiančių specialistų.

Pakartotinis vertinimas

Vertinimas, atliekamas po Specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, yra pakartotinis Vertinimas. Pakartotinis Vertinimas atliekamas ne anksčiau nei po metų po paskutinio mokiniui atlikto Vertinimo arba prireikus, jei pasikeitė mokinio mokymosi pasiekimų raida, sveikatos būklė ir dėl to pasikeitė mokinio gebėjimai ugdytis ar (ir) švietimo pagalbos poreikiai.

Pakartotiniam Vertinimui pateikia:

  1. prašymą;
  2. atnaujintą Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formą (1 priedas) per laikotarpį nuo paskutinio Vertinimo Tarnyboje, kurią užpildo mokytojas (-ai), švietimo pagalbos specialistai, remdamiesi individualaus ugdymo planu ir Aprašo II skyriumi;
  3. mokinio individualaus ugdymo planą, mokinio rašto darbus.

Apeliacija dėl vertinimo

Tėvai (globėjai, rūpintojai) arba pilnametis mokinys per 5 darbo dienas nuo pristatytos Vertinimo išvados gali teikti apeliaciją Tarnybai, kurios veiklos teritorijoje yra Mokykla.

Tarnybos vadovo paskirti atsakingi asmenys per 30 kalendorinių dienų nuo apeliacijos pateikimo datos:

  1. išanalizuoja apeliacijai pateiktus argumentus ir, atsižvelgdami į juos, peržiūri ir įvertina Vertinimo dokumentus (1 ir (ar) 2 priede nurodytas formas) ir Vertinimo metu taikytas procedūras;
  2. išnagrinėjus skundžiamą Vertinimo išvadą ar jos dalį, priima sprendimą dėl Vertinimo išvados ar jos dalies tikslinimo ir informuoja apie tai Tarnybos vadovą. Tarnybos vadovas priima galutinį sprendimą, atsižvelgdamas į paskirtų atsakingų asmenų pateiktas apeliacijos išvadas;
  3. Tarnybos vadovas supažindina tėvus (globėjus, rūpintojus) arba pilnametį mokinį su apeliacijos nagrinėjimo rezultatais.

Tėvai (globėjai, rūpintojai) arba pilnametis mokinys per 10 darbo dienų nuo supažindinimo su Tarnybos apeliacijos nagrinėjimo rezultatais gali teikti apeliaciją švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl apeliacijos nagrinėjimo Tarnyboje.

Ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos nutraukimas

Mokiniui padarius pažangą ir pasiekus bendrosiose programose numatytą patenkinamą pasiekimų lygį, Komisija argumentuotu raštu kreipiasi į Mokyklos vadovą ar Tarnybą dėl švietimo pagalbos ir (arba) ugdymo pritaikymo nutraukimo, kartu pateikdama tėvų (globėjų, rūpintojų) pritarimą ir atnaujintą Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formą (1 priedas) ar jos dalį. Mokyklos vadovas, Tarnyba, išnagrinėjusi Komisijos pateiktus dokumentus, Mokyklos arba Tarnybos vadovo sprendimu nutraukia švietimo pagalbos teikimą ir (arba) ugdymo pritaikymą arba atlieka pakartotinį Vertinimą, atnaujina informaciją Mokinių registre.

Tėvams (globėjams, rūpintojams), pilnamečiui mokiniui pateikus Mokyklos vadovui argumentuotą prašymą raštu iki einamųjų metų rugsėjo pirmosios dienos dėl ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo nutraukimo mokiniui, Mokyklos vadovas įsakymu priima sprendimą dėl ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimo stabdymo 3 mėnesių laikotarpiui. Sustabdžius ugdymo pritaikymo ir (ar) švietimo pagalbos teikimą, Komisija vertina mokinio mokymosi pasiekimų raidą. Jei mokinio mokymosi pasiekimai atitinka bendrosiose programose numatytus atitinkamo klasių koncentro mokymosi pasiekimus, Mokyklos vadovas raštu informuoja Tarnybą apie ugdymo pritaikymo ir (arba) švietimo pagalbos nutraukimą, mokyklos vadovo įsakymu išbraukia mokinį iš švietimo pagalbą gaunančių arba turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių sąrašo, atnaujina informaciją Mokinių registre. Jei mokinio pasiekimų raida neatitinka programoje numatytų mokymosi pasiekimų, Mokykla informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie būtiną poreikį tęsti ugdymo pritaikymą ir (arba) teikti švietimo pagalbą.

Šaltiniai:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/eb1ec5c0670311efad96fef38de4d94a?jfwid=al7dywfji

Informuojame, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Švietimo įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų pakeitimai, kuriuose pažymima, nuo kokio amžiaus vaikas gali pradėti priešmokyklinį ugdymą ir kokiais atvejais reikia kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą (toliau – PPT) dėl vaiko įvertinimo.

  • Priešmokyklinis ugdymas pradedamas teikti vaikui, kai tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos jam sueina 5-eri metai (vaikas, gimęs 2018 m. nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.)
  • Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, vaikui priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti, kai jam 5-eri metai sueina tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos (vaikas, gimęs 2018 m. nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 1 d.) Priešmokyklinis ugdymas gali būti pradedamas teikti atlikus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos vertinimą PPT. Dėl vaiko įvertinimo pradėti ugdymą pagal priešmokyklinio ugdymo programą tėvai (globėjai) kreipiasi į PPT. Įvertinimas atliekamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. Gavę PPT išvadą-rekomendaciją, dėl tolesnio vaiko ugdymo sprendimą priima tėvai (globėjai).
  • Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai (vaikas, gimęs 2017 m., 2023 rugsėjį pradeda ugdytis pagal priešmokyklinę programą).

Registracija telefonais: +370 669 00365, +370 698 05630 arba adresu: Aerodromo g. 6, Tauragė

Šaltiniai:
I-1489 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (lrs.lt)
V-1106 Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)
V-2306 Dėl Vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikių, pažangos įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (lrs.lt)

Tarnyboje dirbantys specialistai

Psichologas

  • Konsultuojami mokiniai (vaikai) turintys bendravimo, elgesio, emocinių, tarpusavio santykių, mokymosi problemų, priklausomybių, patyrę traumą (išgyvenę netektį, tėvų skyrybas ir kt.), patyrę smurtą ar patys smurtavę. Vaikų konsultavimas vyksta bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais ar kitais švietimo įstaigos darbuotojais ir kitais su mokinio (vaiko) ugdymu susijusiais asmenimis. 
  • Taip pat konsultuojami mokytojai ar kiti švietimo įstaigos darbuotojai, smurtavę ar smurtą patyrę mokykloje.

Logopedas

  • Konsultuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) ir ugdymo įstaigų logopedus vaikų kalbos, komunikacijos gebėjimų ir ugdymo klausimais;
  • Teikia metodinę pagalbą tėvams (globėjams, rūpintojams), pedagogams dėl asmenų, turinčių kalbos ir komunikacijos sutrikimų, ugdymo;
  • Vedamos individualios bei grupinės logopedinės pratybos vaikams, turintiems kalbos ir kalbėjimo sutrikimus (nesant specialistų ugdymo įstaigoje ar kitais išskirtiniais atvejais).

Specialusis pedagogas

  • Konsultuoja specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius mokinius, jų tėvus (globėjus), pedagogus specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo, dokumentacijos pildymo bei ugdymo organizavimo klausimais;
  • Teikia metodinę pagalbą mokytojams, tėvams (globėjams) mokymo būdų, metodų bei priemonių taikymo ugdymo procese klausimais;
  • Teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (nesant specialistų ugdymo įstaigoje ar kitais išskirtiniais atvejais).

Socialinis pedagogas

  • Konsultuoja vaikus, tėvus ar teisėtus vaiko atstovus, pedagogus ir kitus ugdymo įstaigoje dirbančius specialistus, padeda spręsti iškilusius sunkumus.
  • Organizuoja grupinius užsiėmimus vaikams, turintiems bendravimo, emocinių ir elgesio, mokymosi motyvacijos problemų.
  • Padeda tėvams ar teisėtiems vaiko atstovams suprasti vaiko socialinius ir psichologinius poreikius, jų tenkinimo svarbą, geriau suprasti vaiko, turinčio raidos sunkumų, poreikius, tėvų teises ir pareigas.

Surdopedagogas

  • Konsultuoja mokinius, turinčius klausos sutrikimų, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus specialiosios pedagoginės (surdopedagogo) pagalbos teikimo, ugdymo organizavimo, ugdymo formų bei metodų parinkimo klausimais;
  • Teikia specialiąją pedagoginę (surdopedagogo) pagalbą vaikams, turintiems klausos sutrikimų (lavina vaikų, turinčių klausos sutrikimų tartį ir kalbą, formuoja girdimojo suvokimo, pažintinės veiklos įgūdžius, padeda įveikti mokymosi sunkumus).

Būtina išankstinė registracija: adresu: Aerodromo g. 6, Tauragė arba tel.: +370 698 05630 arba +370 669 00365

STEP 0-5: Pozityvios tėvystės programa mažylių tėvams

STEP 0-5 – tai praktinė pozityvios tėvystės programa tėvams, auginantiems 0–5 metų vaikus. Mokymuose nagrinėjami ankstyvojo amžiaus vaikų psichologiniai-emociniai poreikiai, elgesio priežastys ir auklėjimo metodai, padedantys ugdyti savarankiškumą, bendradarbiavimą ir emocinį intelektą. Programos metu tėvai įgyja praktinių įrankių, kaip drausminti be bausmių, skatinti vaikų pasitikėjimą savimi ir kurti stiprų tarpusavio ryšį. Mokymai vyksta grupėse, kurias veda sertifikuoti STEP specialistai.

STEP 6-12: Pozityvios tėvystės programa mokyklinio amžiaus vaikų tėvams

STEP 6-12 – tai praktinė tėvystės programa, padedanti suprasti 6–12 metų vaikų emocinius ir psichologinius poreikius bei ugdyti pozityvius auklėjimo įgūdžius. Mokymuose nagrinėjamos dažniausiai tėvams kylančios situacijos: kaip paskatinti vaiką atsakingai žiūrėti į mokslus ir namų darbus, kaip padėti jam tapti savarankiškesniam ir aktyviau įsitraukti į šeimos gyvenimą, kaip sudominti jį šeimos veiklomis ir skatinti bendravimą, kaip nustatyti aiškias ribas ir konstruktyviai reaguoti į elgesio iššūkius. Programa taip pat orientuota į šiuolaikinius iššūkius, tokius kaip per ilgas laikas prie ekranų, vaikų motyvacijos stoka ar iššūkiai sprendžiant konfliktines situacijas šeimoje. Mokymų metu tėvai kartu su sertifikuotais STEP specialistais analizuoja kasdienes situacijas ir ieško veiksmingų sprendimų. Jie mokosi geriau suprasti vaikų elgesio priežastis, tinkamai reaguoti į sudėtingas situacijas ir stiprinti tarpusavio ryšį su vaiku. Programoje didelis dėmesys skiriamas tam, kaip padėti vaikui atpažinti ir įvardyti savo jausmus, kaip efektyviai spręsti konfliktus bendradarbiaujant, kaip drausminti be bausmių, tačiau užtikrinant aiškias taisykles ir ribas. Taip pat aptariama, kokiais atvejais tėvai turėtų įsikišti į vaiko sprendimus, o kada jam reikėtų suteikti erdvės veikti savarankiškai. Mokymai vyksta mažose grupėse, kuriose tėvai gali pasidalyti patirtimi, aptarti iškilusius iššūkius ir rasti tinkamus auklėjimo būdus.

STEP 12-17: Pozityvios tėvystės programa paauglių tėvams

STEP 12-17 – tai programa, skirta tėvams, siekiantiems geriau suprasti savo paauglius ir stiprinti tarpusavio ryšį šiame sudėtingame raidos etape. Mokymuose nagrinėjami dažniausiai kylantys iššūkiai, susiję su paauglių elgesiu, savarankiškumo ugdymu, atsakomybių prisiėmimu, laiko valdymu, mokymosi motyvacija bei ribų nustatymu. Daugelis tėvų pastebi, kad prieš kelerius metus taikytos taisyklės, kurios veikė su mažesniais vaikais, paauglystėje praranda savo efektyvumą. Suderinti šeimos taisykles su paauglio poreikiu būti nepriklausomu gali tapti sudėtinga užduotimi. STEP 12-17 mokymų metu tėvai nagrinėja, kaip keičiasi jų santykis su vaiku šiam tampant savarankiškesniu, kaip atpažinti paauglio emocinius ir psichologinius poreikius bei kokie įsitikinimai gali lemti jo elgesį. Programos metu taip pat gilinamasi į tai, kaip kurti atvirą ir pasitikėjimu grįstą bendravimą, kaip kalbėtis apie jausmus ir padėti paaugliui suprasti save. Aptariama, kokiose situacijose tėvai turėtų leisti vaikui spręsti problemas savarankiškai, o kada būtina įsikišti ir suteikti aiškias gaires. Be to, diskutuojama apie dažniausiai kylančias problemas, tokias kaip mokymosi motyvacijos stoka, laikas prie ekranų, atsakomybė namuose, tarpusavio santykiai ir konfliktų sprendimas. STEP 12-17 mokymai vyksta mažose grupėse, kuriose tėvai gali pasidalinti savo patirtimi, mokytis iš realių gyvenimo situacijų ir praktiškai taikyti psichologijos mokslo pagrįstus auklėjimo metodus.

STEP-M: Pozityvios pedagogikos programa mokytojams

STEP-M – tai pozityvios pedagogikos programa, skirta mokytojams, siekiantiems geriau suprasti mokinių elgesio priežastis, stiprinti santykius klasėje ir taikyti veiksmingus mokymo bei drausminimo metodus. Mokymai orientuoti į praktinius sprendimus, padedančius mokytojams efektyviai susitarti su mokiniais, nustatyti aiškias ribas, ugdyti jų atsakomybę ir skatinti bendradarbiavimą tiek klasėje, tiek su mokinių tėvais. Šios programos metu mokytojai analizuoja savo vaidmenį ugdymo procese, aiškinasi, kokį juos mato mokiniai ir kaip tapti geriausia savo profesine versija. Taip pat nagrinėjami įvairūs sprendimų sekos modeliai, padedantys veiksmingai reaguoti į sudėtingas situacijas, išlaikyti mokinių dėmesį ir spręsti konfliktus klasėje. Mokymai suteikia galimybę įgyti ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, leidžiančių geriau suprasti vaikų psichologinius ir socialinius poreikius tiek mokykloje, tiek šeimoje. Tai taip pat puiki erdvė bendrystei su kolegomis mokytojais, dalijimuisi patirtimi ir komandinio darbo įgūdžių stiprinimui.

KEITMA metodika: Kognityvinio elgesio intervencija traumos mokykloje atveju

KEITMA – tai mokslu grįsta kognityvinės elgesio terapijos (KET) metodika, skirta padėti mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams, patyrusiems traumines patirtis. Ši metodika taikoma mokyklų aplinkoje siekiant sumažinti potrauminio streso simptomus, nerimą, depresiją bei stiprinti emocinį atsparumą. KEITMA pagrįsta įrodymais paremtais psichoterapiniais principais, padedančiais vaikams atpažinti ir suprasti savo emocijas, mokytis sveikų įveikos strategijų ir atkurti psichologinį stabilumą po trauminių patirčių. Programos metu vaikai dalyvauja struktūruotose užsiėmimuose, kuriuose per interaktyvias veiklas, diskusijas ir psichoedukacinius pratimus jie mokosi suprasti savo reakcijas į stresą, kurti pozityvius įveikos mechanizmus ir stiprinti savivertę. KEITMA metodika padeda ne tik individualiai traumuotiems vaikams, bet ir visai mokyklos bendruomenei, nes ugdo mokytojų ir specialistų gebėjimą atpažinti traumos padarinius ir efektyviai padėti vaikams integruotis į mokyklinę aplinką. Ši metodika sėkmingai taikoma tarptautiniu mastu ir pritaikyta dirbti tiek su vaikais, patyrusiais smurtą, praradimus, migracijos traumas, tiek su tais, kuriems reikia emocinės paramos po išgyventų stresinių situacijų. KEITMA skatina vaikų psichologinį atsparumą ir padeda jiems sugrįžti į pilnavertį mokymosi ir bendravimo procesą.

Bounce Back metodika: emocinės gerovės ir atsparumo ugdymas vaikams

Bounce Back – tai mokslu pagrįsta metodika, skirta padėti vaikams, patyrusiems stresą, traumines patirtis ar emocinius sunkumus, ugdyti psichologinį atsparumą, emocijų reguliavimo įgūdžius ir pozityvų mąstymą. Ši programa ypač naudinga pradinio ir progimnazinės pakopos mokiniams, susiduriantiems su nerimu, nesaugumo jausmu ar iššūkiais santykiuose su bendraamžiais. Bounce Back metodika apima struktūruotus grupinius užsiėmimus, kurių metu vaikai mokosi atpažinti ir suprasti savo emocijas, ugdo gebėjimą įveikti stresines situacijas bei taikyti praktinius būdus, padedančius išlikti pozityviems net ir sudėtingomis aplinkybėmis. Programa remiasi kognityvinės elgesio terapijos principais ir padeda vaikams įgyti savireguliacijos įgūdžių, stiprinti savivertę bei ugdyti empatiją. Vienas iš pagrindinių metodikos tikslų – parodyti vaikams, kad iššūkiai yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau juos galima įveikti mokantis naujų strategijų. Užsiėmimų metu naudojamos interaktyvios veiklos, diskusijos, pasakojimai ir praktiniai pratimai, kurie padeda vaikams susikurti sveikas įveikos strategijas ir geriau valdyti savo emocijas kasdieniame gyvenime. Ši metodika sėkmingai taikoma mokyklose ir psichologinės pagalbos centruose, siekiant sumažinti vaikų patiriamą stresą, stiprinti jų pasitikėjimą savimi ir kurti palaikančią emocinę aplinką tiek mokykloje, tiek namuose.

2024 m. projektas „Savas“

 2024 m. gegužės 23 d. Švietimo centre pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, bendradarbiaujant su Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga: Tauragės apskritasis stalas, vykdant projektą „Savas“, vyko dienos stovykla jaunimui. Dalyvavo Tauragės „Versmės“ ir „Žalgirių“ gimnazijų moksleiviai. Paaugliai „matavosi“ vertybes, įsitikinimus ir nuostatas „No shoes“ teatro pastatytame spektaklyje „Dulkėti veidrodžiai“.Tai autobiografiniais faktais paremtas kūrinys, pasakojantis jaunystės patirtis augant provincijoje. Pagrindinė tema – nemeilė šeimoje, mokykloje, tarp draugų bei tos nemeilės poveikis jauniems žmonėms, pasireiškęs svaigalų vartojimu, nusikalstamomis veiklomis, dėl ko ne vienas baigė savo dienas įkalinimo įstaigose ar net pasitraukdamas iš gyvenimo.

Po spektaklio vykusioje diskusijoje ir edukacijoje dalyviai atliko įvairius pratimus, kurie ugdė pasitikėjimą savimi, komunikacijos ir bendradarbiavimo įgūdžius. Refleksijos metu išgirdome, kad praleista diena buvo prasminga.

Projektas finansuojamas Tauragės rajono savivaldybės lėšomis. 

Projekto partneriai: Tauragės jaunimo ir jaunimo organizacijų sąjunga „Tauragės apskritasis stalas“.

2024 m. projektas „Gyvenimo žemėlapis“

Projektas „Gyvenimo žemėlapis“ skirtas Tauragės rajono bendruomenės psichologinės sveikatos stiprinimui ir savižudybių prevencijai. Jo tikslas – skatinti emocinį raštingumą, ugdyti psichologinį atsparumą, kūrybiškumą bei socialinius ir empatiško bendravimo įgūdžius vaikams, paaugliams, jų tėvams ir mokytojams. 

2024 metais buvo vykdomos įvairios veiklos, apimančios interaktyvias dienos stovyklas, edukacinius renginius bei grupinius užsiėmimus, orientuotus į vaikų ir paauglių savęs pažinimą, emocijų valdymą, streso įveikimą ir psichologinio atsparumo ugdymą. Taip pat buvo organizuoti specializuoti mokymai tėvams pagal pozityvios tėvystės ir auklėjimo metodiką „STEP“, siekiant stiprinti bendravimo įgūdžius ir skatinti pozityvesnius tarpusavio santykius. Visi taikyti metodai yra paremti moksliniais straipsniais ir įrodymais grįstomis psichologinėmis praktikomis, užtikrinančiomis veiksmingą emocinės gerovės stiprinimą.

 Projektą finansavo Tauragės rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti ilgalaikį jo poveikį bendruomenės psichikos sveikatai.

Jūs galite gauti pagalbą telefonu:

  • „Tėvų linija” – +370 800 900 12

Konsultacinė pagalba telefonu pozityvios tėvystės klausimais, kylančiais tėvams, įtėviams, globėjams. Kiekvieną vakarą, darbo dienomis nuo 17 iki 21 val., tėvai gali paskambinti nemokamu numeriu ir su psichologu pasikonsultuoti jiems rūpimais vaikų auklėjimo klausimais. 

  • Psichologinės pagalbos telefonas „Jaunimo linija“ tel. +370 800 28 888 (visą parą)
  • Psichologinės pagalbos telefonas „Vaikų linija“ tel. 116111 (11-23 val. kasdien)
  • Psichologinės pagalbos telefonas „Vilties linija“ tel. 116123 (visą parą)